kaip sportas padeda studijuoti

Kaip sportas padeda studijuoti?

Šiandien tai ne paslaptis, kad sportas suteikia organizmui teigiamą poveikį. Naujausi tyrimai rodo, kad šie teigiami reiškiniai plinta net į smegenis, įtakoja pažinimo galimybėms. Neurologai ir psichologai per dešimtmečius rinko duomenys apie pratimų ir proto sąryši. Tyrimai rodo, kad tai stipri sąsają. Fiziniai pratimai stiprina smegenis ir pageriną pažintinius gebėjimus.

Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis treniruočių metu nukreipia daugiau kraujo ne tik į dirbančius raumenis, bet ir į smegenų. Tyrimai rodo, kad asmens pažinimo gebėjimai po fizinio krūvio padidėjo 10-15%. Ajovos universiteto ekspertai nustatė, kad sporto treniruotes pagerina smegenų gebėjimą sutelkti dėmesį į konkrečią užduotį. Viena iš priežasčių yra tai, kad treniruotes metu yra būtina siekti pratimų techniką ir skaičiuoti pakartojimus. Po treniruotes trunkančios vieną valandą daugiau nei pusė žmonių patyrią pagerintą nuotaiką, nuovargio ir įtampos jausmų sumažinimą. Blogi nuotaiką paveikia pirmiausiai smegenų veiklai ir bendro organizmo efektyvumui, kada bokso pirštinės gerai sedi ant rankos, pasiruošęs boksoti, tiesioginis efektyvumo valdymas fizinio krūvio metu padeda žmogui atgauti savo gyvenimą kontrolės jausmą.

Žmonės, kurie aktyviai sportuoja

Žmonės, kurie aktyviai sportuoja, turi didesnį gebėjimą efektyviai mąstyti. Kai kurios smegenų dalys gali treniruoti tik sportuojant. Sportas daugiau vysto loginį mąstymą, gebėjimą rasti optimalius ir racionalius sprendimus; jis moko sudaryti taktiką, sekti tam tikrą strategiją. Tai taikoma ne tik fiziniam lavinimui, bet ir žmogaus gyvenimo veiklai. Daugelių žmonių nedomina sportas ir savo fizinis pasirengimas. Jie daugiau sergą ir susižeidžia. Tačiau net ir ne didelė, bet pakankamai reguliari fizinė veikla, tokia kaip boksas ir bokso maišas “BALTLOKIS” padės vystytis darniau. Po trisdešimt minučių treniruočių organizme aktyviai išskiria medžiaga, vadinama natūralų morfino arba endorfinų. Kuo didesnis endorfinų lygis, nuotaika pasidaro geresnį ir viskas sekėsi lengviau, įskaitant informaciją. Endorfinų padidėjimas kraujyje treniruotes metu – draudimas nuo bet kokios depresijos. Taigi, jei staiga pradėjot jaustis, kad nuobodu ir liūdna, ir niekam ranką pateikti – pašokyt pusvalandi per šokdynė.

Jeigu jus bijot kad jums neužteks laiko treniruotėms tarp darbo ir studijų, ar bus tiek krūvio išlaikyti bus sunku, paskaitykite mano straipsni – “Sportas studentų gyvenime arba kaip juos susiderint.“ . Nes iš tikrųjų sportas padeda ne tik geriau mokytis, bet ir geriau įsijausti, tiek psichiškai, tiek fiziškai.

Sportas studentų gyvenime arba kaip juos susiderint.

Sportas – fizinio lavinimo dalis. Jame žmones siekia išplėsti savo galimybes ribas, tai didžiulis pasaulis emocijų. Fizinis vystymasis yra glaudžiai susijęs su žmogaus sveikata. Judėjimo veikla yra ypač svarbi studentams, kai ištisą dieną sėdi užsiėmimuose smegenis neprisigeria deguonimi, prisideda įvairių ligų kaupimas. Per dieną, studento centrinę nervų sistemą ilgai ir sunkiai dirba. Psichinio nuovargio pasekmės gali būti įvairios ligos, ypač nervų, širdies ir kraujagyslių sistemos. Dienos pabaigoje, atsiranda nuovargis, dėl intensyvių mokymų apkrovos, mažai miego ir blogos mitybos. Nepatogi laikysena veda studentus į kūno laikysenos raumenų statinį stresą, kuris atveda prie funkcinių organizmo sistemų sutrikimų.

Ar manote, dienoje yra per mažai valandų, ir jūs tiesiog nežinote, kaip kai kurie žmonės sugeba susidoroti su studijavimų, darbą ir sportų? Na, apačioje rasite paprasta vadovą su patarimais, kaip jūs galite rasti tobulą pusiausvyrą savo neramaus gyvenimo.

 

  • įsigyti dienrašti. Jūs galite jį nusipirkti beveik visur. Įsitikinkite, kad nusipirkote didelį, nes mažame Jūsų pastabos nesilaikys.
  • Organizuokite save. Užsirašykite ant popieriaus savo pamokas, savo darbą, sportą, būrelius, įsipareigojimus namuose ir t.t. jis ir gali padėti jums valdyti savo laiką.
  • Nustatykit vidutinį laiko, kiek jums prireiks, ir kiek jūs norite išleisti tam tikrą užduotį. Pavyzdys: chemijos namų darbus užtruks bent valandą, bet aš noriu tai padaryti per 45 minučių.
  • Atminkite, kad, kai jūs atlikot ankstesnį veiksmą, jums nereikia mažinti darbo tempus arba labai greitai kažką daryti, nes kitaip sumažinsit visus savo pastangas.
  • Boksoti ringe arba sparinge su BALTLOKIS bokso pirštinės
  • Nustatykite savo prioritetus. Pagalvokite apie tai, kokie užduočiai jums svarbiausi, o kurie mažai svarbus. Jūs galite užsirašyti sąrašą pamokų, savo namų darbų ir pareigų, kurios yra būtinos, taip pat laisvalaikių veiklos, kurie nėra privalomi.
  • Laikykitės režimą!

 

Fizinis aktyvumas padeda jums sumažinti stresą

Fizinis aktyvumas padeda jums sumažinti stresą, išvalyti savo protą, ir padeda rasti gerų draugų.Bet dėl visų savo darbų, nepamirškite imtis miegui reikiamą valandų skaičių. Taip pat svarbu gerai valgyti ir platinti apkrovą. Negalima leisti, kad studijų ir darbo derinys turėjo neigiamą poveikį jūsų sveikatai. Jei jėgų nepakanka, būtina kažką paaukoti.

Taigi, atliekant minėtus principus, jūs galite lengvai derinti studijų, darbą ir treniruotes. Viskas priklauso tik nuo to, kaip gerai jūs organizuosit procesą ir tai, kaip gerai jūs ateisit prie jo realizavimo. Iš patirties galių pasakyt, kad veiksmingai treniruotis ir turėti puikią fizinę formą realų, net jei kartu dirbat ar studijuojate. Viskas priklauso tik nuo jūsų ir jūsų norų vystytis tiek fiziškai, tiek psichiškai.

Geriausi Lietuvos universitetai.

Išsilavinimas labai svarbus mūsų gyvenimo dalykas. Šiojė straipsnyje, papasakosiu jums kur stoti.

Lietuvos sporto universitetas (LSU) didžiuojasi vienintelių specializuotų universitetų Lietuvoje, kuris vienija judėjimo ir sporto moksla aštuonerius dešimtmečius. Tyrimai sporto srityje ir susijusiose srityse populiarėja tuo pačiu metu atveria naujas galimybes sėkmingiems absolventams. Tarp LSU absolventų, yra daug išskirtinių mokslininkų, pasaulinio garso treneriaų, garsū sportininkaų ir žymū visuomenės veikėjų. Daug LSU studentų ir absolventų tapo čempionais ir laimėtojus olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose.

Kauno technologijos universitetas, KTU yra vienas iš didžiausių technologinių universitetų Baltijos šalyse. Garsėjntis savo ryšius su verslo, lyderystės mokslinių tyrimų srityje, lanksčių programų tarpdisciplininių studijų. Mokymo programų: 156 (įskaitant 62 anglų k., 64 bakalauro, 73 magistro ir 19 doktorantūros programos). EUA, CESAER, EUCEN ir kitų tarptautinių organizacijų narys.

Vilniaus verslo kolegija – naujoviškas, tarptautiniu mastu pripažinta aukštojo mokslo institucija, teikiančia galimybę gauti kokybišką Europos aukštąjį mokslą (bakalauro laipsnį) socialinių, humanitarinių ir fizinių mokslų srityje. Kolegijoje, moka kvalifikuoti ekspertai Lietuvos ir užsienio šalių. Visi mokytojai turi bent magistro laipsnį, kai kurie iš jų – mokslininkai, įvairių doktorantūros specialybių, taip pat docento ar profesoriaus laipsnį. Vilniaus verslo kolegija yra pirmoji pagal absolventų įdarbinima tarp Lietuvos kolegijų! Kai kurie absolventai kuria ir plėtoja savo verslą, o kai kurie tęsia mokslus Lietuvos ar užsienio universitetuose ir kolegijose.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) buvo įkurtas 1956 m. VGTU yra vienas iš didžiausių universitetų Lietuvoje, siekiantis lyderio pozicijas tarp Baltijos šalių technikos ir inžinerijos mokymo ir mokslinių tyrimų. Pagal išorės audito QS Stars standartus, trys universitetų veiklos kategorijos – švietimo, paslaugų ir inovacijos buvo apdovanotas penkiomis žvaigždutėmis. Europos aukštojo mokslo erdvė, aukštos kokybės mokslinius tyrimus laipsnius ir diplomus, tarptautiniu mastu pripažinta anglų kalbos programa.

Vytauto Didžiojo universitetas – Vienas iš labiausiai prestižinių Lietuvos mokymo įstaigų. Universiteto mokslo programos, ypatingas demesis skiriamas humanitariniams mokslams. Jis turi modernią infrastruktūrą, salių, kompiuterių klasėse, laboratorijose, bibliotekojė, sporto įrenginių. 95% universiteto teritorijojė veikia Wi-Fi. Švietimo įstaigos struktūrojė veikia 10 fakultetų. Studentams sukonstravo 3 bendrabučius, ten daugiau nei 900 vietų. Siūloma mokytis pagal 51 bakalauro ir 55 magistrantūros programų, įskaitant anglų ir rusų kalbomis. Be to, universitetė, yra daugiau nei 30 intensyvių kalbos kursų.

Jaunųjų lyderių akademija – žingsnis link laisvos ir atsakingos visuomenės

Š.m. kovo 14-15 dienomis Vilniuje vyko Laisvės studijų centro surengta Jaunųjų lyderių akademija (JLA). Akademijos metu jaunieji lyderiai turėjo galimybę aplankyti verslo įmones, nevyriausybines organizacijas, susipažinti su jų veikla, darbo organizavimu. Taip pat jaunuoliai susipažino su sėkmingais verslininkais, išgirdo įkvepiančių istorijų ir naudingų patarimų verslo srityje, diskutavo pilietiškumo temomis bei analizavo asmeninę karjerą, tikslus.

Pirmoji JLA diena prasidėjo Lietuvos Respublikos Seime, ten vyko ekskursija, Seimo darbo pristatymas. Akademiją atidarė Seimo nariai Gintaras Steponavičius ir Remigijus Šimašius. Antrąją dienos dalį dalyviai praleido skirtingų kategorijų įmonėse: nuo nevyriausybinių organizacijų, kultūros sektoriaus, iki verslo ir aukštųjų technologijų įmonių. Akademijos dalyviai susipažino su Lietuvos radijo ir televizijos darbo organizavimu, lankėsi Lietuvos laisvosios rinkos institutebei nevyriausybinėje organizacijoje ,,Maisto bankas‘‘. Taip pat lankytos prodiuserinės kompanijos VŠĮ ,,Pirmoji kava‘‘ bei L.Šeškaus įmonė;  šiuolaikinių scenos menų centras “Menų spaustuvė” bei meno ir edukacijos centras “Rupert“. Šiose įmonėse dalyviai turėjo galimybę susipažinti su renginių organizavimu bei menu. Taipogi aplankytos verslo ir aukštųjų technologijų įmonės. UAB ,,BOD‘‘ įmonėje jaunieji lyderiai susipažino su aukštųjų technologijų gamyba Lietuvoje, Danske banke domėtasi banko veikla, darbo organizavimu, aplankyta inžinerinė įmonė ,,Arginta‘‘. Pasibaigus vizitams įmonėse, vakare buvo surengtas protų mūšis.

Antrąją projekto dieną dalyviai domėjosi asmeninės karjeros ir komunikacijos, verslumo bei pilietiškumo temomis. Užsiėmimai ISM Ekonomikos ir vadybos universitete.

Pirmosios sesijos metu ISM Strateginės plėtros direktorius Vilius Kontrimas kalbėjosi su jaunimu kaip pasirinkti profesiją. Jo teigimu, svarbiausia atrasti ir susieti asmeninius talentus su aistra bei visuomenės poreikiais. Taip pat paskatino jaunimą niekuomet nunuleisti rankų ir dirbti: – Darbas kompensuoja talento poreikį,- teigė V.Kontrimas. Asmeninės karjeros kelią atrasti padėjo ir  VŠĮ ,,Kitas variantas‘‘ mentorė Živilė Jaunutienė. Mentorė akcentavo, kad 75 % moksleivių nežino, ką veiks baigę mokyklą. Todėl, norint sumažinti šią statististiką, supažindinta su ,,Išgyvenimo‘‘ ir ,,Didingumo‘‘ modeliais bei taikymu praktikoje, renkantis profesiją. Žurnalistas, keliautojas Vytaras Radzevičius taip pat kalbėjosi su jaunimu apie karjeros pasirinkimą: – Svarbiausia tikėti ,,norų‘‘ filosofija, siekite save su tam tikru noru – kalbėjo V.Radzevičius. Keliautojas prisipažino, nežinojęs kas bus ir iki šiol apie gyvenimą sako: ,,Via est vita‘‘ (liet. gyvenimas yra kelionė). Humoristas, protų mūšių vedėjas Paulius Ambrazevičius atskleidė, kad vienuoliktoje klasėje nežinojo, ką veiks gyvenime. Humoristas, baigęs politikos mokslus, visiškai nesigaili šio savo pasirinkimo, nors ir šioje srityje nedirba. Pirmoji sesijos dalis užbaigta pokalbiu su Seimo nariu Remigijumi Šimašiumi. Seimo narys paskatino iš gyvenimo pasiimti viską, ką jis duoda: – Kai papuoli į upę, turi žiūrėti ką srovė tau pasiūlo. Paimkite iš gyvenimo tai, ko neplanavote – kalbėjo Remigijus Šimašius.

Antrosios sesijos metu pranešėjai pasidalino savo sukurto verslo sekmės istorijomis, kalbėjo apie pagrindinius principus versle.  Tinklaveikos ekspertas, “Lietuvos geležinkelių” korporatyvinių reikalų vadovas Mindaugas Reinikis siūlė jauniesiems lyderiams tikslų siekti palaipsniui ir nesiekti uždirbti visų pasaulio pinigų: – Darykite viską su meile, protu ir saiku. Visų pinigų pasaulyje neuždirbsite, leiskite kitiems uždirbti, – aiškino M. Reinikis. Verslininkas bei filantropas Antanas Guoga taip pat kalbėjo apie paprastumo reikšmę versle: -Inovacija yra paprastume,- teigė verslininkas. Jo teigimu, daugelis žmonių, ieškodami naujų išradimų, pernelyg sudėtingai į tai žiūri, paprastumas daro gyvenimą lengvesniu. Asta Mackevičienė, kurianti išskirtinio dizaino drabužius vaikams bei turinti asmeninį verslą, pasidalino asmeninės sekmės istorija. Verslininkė prisipažino niekuomet nerašiusi sudėtingų verslo planų, o tiesiog pradėjusi megzti išskirtinės kokybės megztukus: – Mano klientas – žmogus, vertinantis kokybę, – aiškino verslininkė. Įmonės ,,Dragdis‘‘ bendrasavininkas ir vadovas Domas Sabockis jauniesiems lyderiams pristatė interneto nuorodų išsaugojimo įrankį, sulaukusį milžiniško populiarumo. Kalbėdamasis su akademijos dalyviais jaunasis verslininkas paragino jaunuolius drąsiai veikti gyvenime: -Neieškokite magiškos paslapties, o tiesiog darykite,- drąsino Domas Sabockis.

Trečiosios sesijos metu jaunieji lyderiai diskutavo apie pilietiškumo svarbą su žurnalistu Rimu Šapausku, Pilietinių Iniciatyvų centro vadovu Girvydu Duobliu, festivalio ,,Kino šortai organizatore Marija Razgute bei Seimo nariu Gintaru Steponavičiumi. Pasak diskusijos dalyvių, pilietinė visuomenė gali egzistuoti tuomet, kai kiekvienas žmogus kuria ateitį ir dalyvauja procese, o ne pasyviai stebi. Taip pat, diskusijos metu sutarta, kad pilietiškumas nepasireiškia vėliavos iškėlimu ar himno giedojimu – tai tik formalumas, neatspindintis tikrojo pilietiškumo. Pasak Gintaro Steponavičiaus abejingumas visuomenėje kelia nemažai problemų: ,,Nuo abejingumo kyla didžiausios problemos‘‘. Seimo narys paragino jaunimą imtis drąsių veiksmų ir atsakingai bei laisvai kurti Lietuvos ateitį.

Jaunųjų lyderių akademijoje praleistas savaitgalis jauniesiems lyderiams leido susipažinti tiek su nevyriausybinių, tiek su verslo įmonių veiklomis, apmąstyti, o galbūt ir atrasti asmeninius tikslus bei karjeros kelią. Tikimės, kad praleistas laikas padėjo suvokti pilietinės visuomenės svarbą ir kiekvieno jaunuolio dalyvavimo reikšmę kuriant perspektyvią Lietuvą.

CouchSurfing

Vilniaus dailės akademija kartu su asociacija „Lietuvos-Vokietijos Forumas”, Kiolno medijų meno akademija, bei Nidos meno kolonija organizuoja projektą

 “CouchSurfing”

Liepos 17-21 dienomis Nidos meno kolonijoje vyks jau šeštoji projekto „Migruojančių meno akademijų” (MigAA) dalis –  kūrybinės dirbtuvės „CouchSurfing”. Šio renginio tikslas – suburti daugiau nei 10 Europos meno akademijų atstovus diskusijai ir pasiūlyti jų studentams geriausias tarptautines sąlygas siekiant atvirų ir novatoriškų menininio išsilavinimo formų. „CouchSurfing” – tai mažo biudžeto modeliu besiremianti idėja, transformuota siekiant efektyvaus meninio bendradarbiavimo ir mokymo Europos mastu.

„CouchSurfing” laboratorija įsikurs Nidos meno kolonijos patalpose šalia Baltijos jūros, joje dalyvaus 13 mokyklų atstovai iš 10 skirtingų šalių – Lietuvos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Estijos, Prancūzijos, Vokietijos, Suomijos, Lenkijos, Švedijos ir Belgijos.

Virš 20 jaunų menininkų keturių dienų kūrybinėse dirbtuvėse drauge su naujųjų medijų teoretiku iš Berlyno Matze Schmid (>top e.V) gilinsis į tiesioginių interneto transliacijų (angl. „live streaming”) specifiką. Dalyviai susipažins su platformomis, skirtomis transliacijoms iš mobiliųjų telefonų ir  nešiojamų kompiuterių ir aptars kūrybinio turinio transliavimo galimybes. Kūrybines dirbtuves užbaigs 48 valandų tiesioginė garso ir vaizdo transliacija, kurią bus galima stebėti iš viso pasaulio internetu.

Programa

2018 liepos 17 d.
16:00 Prof. Vytautas Landsbergis paskaita apie Fluxus
18:00 Performansas Video-Vakarienė

2018 liepos 18-22 dd.
10:00-14:00 Kūrybinės dirbtuvės (tik dalyviams)

2018 liepos 20 d.
Transliacija internetu (sekite informacije svetainėje)
10:00-14:00 Seminaras

2018 liepos 21 d.
Transliacija internetu (sekite informacije svetainėje)
10:00-14:00 Seminaras

Daugiau informacijos: http://www.migaa.eu

Kontaktinis asmuo: Mindaugas Gapševičius, mindaugas@migaa.eu, tel. +49 179 5462260

Baltijos jūros regiono gyventojų subalansuoto ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo galimybės šiandien ir ateityje

Tarptautinės konferencijos “Baltijos jūros regiono gyventojų subalansuoto ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo galimybės šiandien ir ateityje” apibendrinimai ir pasiūlymai

Asociacija Lietuvos – Vokietijos forumas ir Vokietijos – Lietuvos forumas (Vokietija) 2017 m. gegužės 13 – 14 dienomis, Klaipėdoje sukvietė apie du šimtus dalyvių iš Lietuvos ir Vokietijos: politikų, mokslininkų, kutūros ir švietimo atstovų bei verslininkų į tarptautinę lietuvių ir vokiečių konferenciją “Baltijos jūros regiono gyventojų subalansuoto ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo galimybės šiandien ir ateityje”.

Asociacija „Lietuvos-Vokietijos forumas” yra įkurtas 2005 m., po 2004 m. lapkričio 22 d. oficialaus Vokietijos Federacinės Respublikos prezidento Horst Koehler vizito Lietuvoje.  Tais metais susibūrė iniciatyvinė Forumo steigimo grupė, kuri pradėjo diskutuoti apie tai, kaip šis Forumas turėtų atrodyti, kokie galimi darbo tikslai ir uždaviniai, kaip į jo darbą būtų galima įtraukti kuo daugiau entuziastų Lietuvoje ir Vokietijoje.

Su Forumo įsteigimu ir jo veikla buvo siejamos didelės viltys. Lietuva ir Vokietija istorijos bėgyje praktiškai visą laiką buvo kaimynės, jas visą laiką jungė Baltijos jūra. Santykiai tarp abiejų tautų irgi buvo įvairūs, šiandien jų negalima vertinti vienareikšmiškai. Berlyno sienos griūtis ir „dainuojanti revoliucija” Lietuvoje atvertė naują puslapį, ir tai pirmiausia pasakytino politinius santykius.

Po metų panaši organizacija buvo įsteigta Vokietijoje. Abi asociacijas vienija tokie patys tikslai: Skatinti Lietuvos ir Vokietijos politinius, ekonominius ir mokslo bei kultūros ryšius bei tiesioginius įvairaus lygio kontaktus;
Skleisti Europos vienybės idėjas bei skatinti Baltijos jūros regiono valstybių integraciją;

Organizuoti politines, verslo ir kultūrines diskusijas aktualiais Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo klausimais, kurių tikslas – inicijuoti naujus atitinkamų sričių projektus.

Iki 2009 metų abu forumai savo veiklą vystė atskirai, susitikdami Vilniuje arba Berlyne ir aptardami bendrų projektų galimybes. Pirmasis bendras renginys įvyko 2009 m. balandžio mėn. pabaigoje, kur konferencijos metu buvo diskutuojama apie atsinaujinančios energijos perspektyvas Lietuvoje.

2010 metų lietuvių ir vokiečių susitikimų savaitė buvo kur kas didesnis renginys, bei sukvietęs į Klaipėdą apie 200 dalyvių konferencijoje, kurioje buvo diskutuojama penkiose darbo grupės ir dar daugiau svečių kituose lietuvių ir vokiečių susitikimų savaitės renginiuose.

Susitikimų savaitė „Baltijos jūros regiono gyventojų ekonominio  ir kultūrinio bendradarbiavimo galimybės šiandien ir ateityje” apjungė moksleivių ir profesionalių muzikantų koncertus, moksleivių piešinių konkurso ir Klaipėdos miesto bei miestų partnerių parodas, tarptautinę konferenciją bei draugiškas studentų krepšinio rungtynes.

Šis renginys atvėrė galimybes  parodyti ir  padėti žmonėms susipažinti su kaimyninių valstybių teikiamomis bendradarbiavimo galimybėmis, pritraukti investicijas, skatinti turizmą, skatinti kurti konkrečius tarptautinius projektus, kurių dėka Lietuvoje būtų sukurtos naujos darbo vietos. Skatinti domėtis jūros potencialu ir ekologinėmis problemomis bei atkreipti verslo atstovų dėmesį į energijos taupymo ir alternatyvios energijos naudojimo privalumus.

Svarbiausia renginio dalis buvo konferencija, kurioje dirbo penkios darbo sekcijos, iš kurių kiekvienoje buvo diskutuojama aktualiais klausimais ir problemomis.

Lietuvių ir vokiečių susitikimų savaitės dalyviai rinkosi ne tik konferencijoje, bet ir draugiškose studentų iš Kylio ir Klaipėdos  krepšinio varžybose, kuriose lietuviai buvo gerokai pranašesni, savo žaidimu sužavėję Vokietijos krepšinio federacijos atstovus.

Lietuvių ir vokiečių koncerte, vykusiame Teatro aikštėje lietuviai ir vokiečiai grojo džiazą, roką bei populiariąją muziką.

Renginys paskatino  Lietuvos jaunimą domėtis lietuvių ir vokiečių bendradarbiavimo galimybėmis dalyvaujant piešinių konkurse, kuriame  autoriai buvo iš visos Lietuvos. Konkurso laimėtojai buvo Kristina Jokubauskaitė ir Tauragės, kuriai rėmėjas „Baltik vairas” padovanojo dviratį ir Anelė Navickytė iš Kaišiadorių bei Aurelija Liepuonytė iš Vilniaus, kurios, kaip ir visos laimėjusių autorių mokytojos, buvo apdovanotos piniginiais prizais.

Renginys parodė kokie reikalingi ir naudingi tokie susitikimai, kai galima pamatyti viena kitos paslaugas ir produktus, susitikti  ir apsikeisti verslo, kultūrine ir politine patirtimi, užmegzti reikalingus kontaktus. Deja, Lietuvos valstybės atstovų buvo nedaug, jie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesugebėjo atvykti į renginį, išgirsti bei pasidalinti savo patirtimi su svečiais iš Vokietijos.

Renginį savo idėjomis ir parama įgyvendinti padėjo partneriai: Užsienio reikalų ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos universitetas, Fondas „West–Östliche Begegnungen“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija UAB „ANTILĖ”; didieji rėmėjai: DFDS Lisco, Air Baltic, AB KLASCO, prekybos tinklas IKI; rėmėjai: Klaipėdos energija, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega”, Baltik Vairas, ARARAT Apart Hotel, Radisson BLU Hotel Klaipėda, Klaipėdos mėsinė, Alaus darykla “Švyturys”, Prekybos ir pramogų centras BIG, Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos labdaros ir paramos fondas bei informacinis rėmėjas žurnalas „JŪRA, MOPE, SEA”.

Lietuvių ir vokiečių susitikimų savaitė

Kviečiame į tarptautinę lietuvių ir vokiečių susitikimų savaitę: konferenciją ir parodas “Baltijos jūros regiono gyventojų subalansuoto ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo galimybės šiandien ir ateityje”

2018 m. gegužės 10 – 16 dienomis, Klaipėda

Asociacija Lietuvos – Vokietijos forumas ir Vokietijos – Lietuvos forumas (Vokietija) kviečia į tarptautinę lietuvių ir vokiečių susitikimų savaitę: konferenciją ir parodas “Baltijos jūros regiono gyventojų subalansuoto ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo galimybės šiandien ir ateityje”.

Svarbiausia renginio dalis – konferencija, kurioje aktualiais klausimais diskutuos verslo, švietimo, turizmo, politikos ir kultūros atstovai bei mokslininkai iš Lietuvos ir Vokietijos.

Norime atkreipti dėmesį į lietuvių ir vokiečių studentų draugiškas krepšinio varžybas, koncertą Teatro aikštėje, moksleivių piešinių parodą prekybos ir pramogų centre BIG ir parodą Herkaus galerijoje, taip pat gegužės mėn. 15 d. nuo 10 val. Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos organizuojamą “Vasaros sezono atidarymo šventę”, kuri sukvies miestelėnus ir Klaipėdos miesto svečius į senamiestį.

Tarptautinę lietuvių ir vokiečių susitikimų savaitę: konferenciją ir parodas “Baltijos jūros regiono gyventojų subalansuoto ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo galimybės šiandien ir ateityje” mes rengiame kartu su partneriais: Klaipėdos miesto savivaldybe, Klaipėdos universitetu, UAB “ANTILĖ”, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmais ir Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjunga.

Šio renginio metu, kurį įgyvendinti padeda pagrindiniai rėmėjai: AB “DFDS LISCO”, air Baltic, AB KLASCO, IKI -prekybos tinklas, fondas “West–Östliche Begegnungen”, abiejų valstybių jaunimui bus galima susipažinti su šalimi partnere ir jos kultūra, šalių produktais bei paslaugomis, užmegzti naujus naudingus ryšius.

Daugiau informacijos – Lietuvos – Vokietijos forumo vadovė Rimantė Černiauskaitė: info@ltdeforumas.lt / 861857709

Registruotis į konferenciją nuo balandžio 19 d. iki gegužės 11 d.: Registracija 

Vokietijos lietuvių studentai kviečia į suvažiavimą

Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga (VLJS) šių metų gegužės 18 dieną Hamburge organizuoja jau antrąją Vokietijos lietuvių studentų suvažiavimą. Vienos dienos trukmės renginyje jauni lietuviai galės sudalyvauti seminaruose ir dirbtuvėse, kurias ves sėkmingai savo srityje įsitvirtinų verslininkai, menininkai ar profesionalūs lektoriai, bei susipažinti su Lietuvos institucijų atstovais, siūlančiais karjeros galimybes Lietuvoje.

Studentų suvažiavimą remia LR Užsienio reikalų ministerija ir Vokietijos lietuvių bendruomenč. Už pagalbą VLJS taip pat dėkoja Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungai, Hamburgo lietuvių bendruomenei, lietuviškam restoranui „Teigtasche“ bei HAW (Hamburg University of Applied Sciences) Studentų atstovybei.
Renginio pradžia – šeštadienį, gegužės 18 d., 10 val., Lübeckertordamm 2-4.
Ievos Narkutės koncertas vyks Rudolf Steiner Haus, Mittelweg 11-12. Daugiau informacijos ir pilną renginio programą rasite VLJS internetiniame puslapyje

Žalioji energija

Green Energy / Žalioji energija – tai tarptautinių konferencijų ciklas, kuriose Lietuvos ir užsienio verslininkai, politikai ir mokslininkai diskutuoja įvairiomis atsinaujinančių energetikos išteklių ir taupymo klausimais, bei teikia pasiūlymus valdžios institucijoms.

Visuomeninės organizacijos Lietuvos – Vokietijos forumas ir tarptautinis Birutė Galdikas fondas, kartu su Hanze Parlamentu (VFR) ir Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų Rūmais 2017 m. rugsėjo 25 dieną Vilniuje  surengė ketvirtą tarptautinę žaliosios energijos konferenciją/diskusiją „Atsinaujinančių išteklių energetika: neišnaudotos galimybės ir ateitis“.

 

Šio projekto tikslas – nešališkai pažvelgti į atsinaujinančios energijos tolesnio vystymosi perspektyvas, neišnaudotas specialistų rengimo galimybes šiam sektoriui Lietuvoje, energijos taupymo programas ir projektus bei jų poveikį aplinkai ir pristatyti gerąją praktiką bei naujoves iš Lietuvos ir Vokietijos.

Konferencijos potemės:
• Švietimo sistemos tobulinimas ir mokslinio potencialo didinimas (specialistų rengimas) atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje;
• Lietuvos energetikos strateginės kryptys ir energetinės nepriklausomybės strategija;

Diskusijoje dalyvavo Energetikos, Švietimo ir moklslo viceministrai, įmonių atstovai bei ekspertas iš Vokietijos.

Jaunimas neabejingas idėjų mainams ir bendradarbiavimui

„Mes norime diskutuoti ir dalyvauti politiniuose sprendimuose, dirbti viešajame sektoriuje, norime semtis patirties politikoje ir versle kartu su jaunaisiais partneriais iš Vokietijos, bei kurti tarptautines įmones.”

Tokių ir dar daugiau norį bei pasiūlymų sulaukėme iš jaunimo, susirinkusio į „Lietuvos-Vokietijos jaunimo forumą”  lapkričio 23-ios vėlyvą penktadienio popietę.

Jaunimui skirto renginio tikslas buvo skatinti Lietuvos ir Vokietijos jaunimo bendravimą ir bendradarbiavimą, suburti jaunimo mainus vykdančią organizaciją atstovus patirčių pasidalinimui, skatinti jaunimo kūrybingumą ir iniciatyvumą. Į susitikimą juos sukvietė asociacija „Lietuvos – Vokietijos forumas”, Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Alumni Deutschland portalas.

Į renginį susirinkusius jaunus Lietuvos ir Vokietijos įmones pasveikino Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius, savo jaunystės patirtimis jaunimo mainų programose dalijosi Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius Lietuvoje Matthias Mülmenstädt ir Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros vedėja dr. Eglė Kontutytė.

Susirinkę studentai ir gimnazistai dalinosi savo patirtimi kaip įvairių mainų projektų dalyviai ir vadovai.

Rytis Komičius, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas ir mainų programų koordinatorius, pristatč galimybes, kur ir kaip galima gauti lėšų savo svajonėms ir idėjoms įgyvendinti. O visas pulkas gimnazistų – Karolis Steponavičius, Julius Šulcas, Ieva Kucinaitė, Tomas Moška, Roza Šifrin – pristatė jaunimo mainų projektą įvairovė.

Pranešėja Renata Novogreckaitė iš Kauno technologijos universiteto dalijosi patirtimi ir patarimais, kaip rasti idėją mainų projektui, teisingai užpildyti, pateikti paraiškė bei koordinuoti projektą.

Diskusijų metu buvo pasiūlytos kelios konkrečios idėjos jaunimo bendradarbiavimui skatinti, kurios, tikims, nenugrims užmarštin, ir bus įgyvendintos pačiu artimiausiu metu.

Renginio aplinkoje buvo daug Mažosios Lietuvos akcentų – stalus ir sienas puošė vėtrungės.  Organizatoriai tokią aplinką sukūrė neatsitiktinai. Klaipėdos kraštas įvairiais ryšiais yra labiausiai susijęs su Vokietija. Daugelis jaunuolių pirmų kartų išgirdo vieninteliį visame pasaulyje vėtrungių istoriją ir galėjo su jomis artimiau susipažinti. Jaunimo susitikimą baigė grupė „Flaer” iš Klaipėdos.

Dalyvių pasiūlymus, kaip, jų nuomone, galima būtų stiprinti Lietuvos ir Vokietijos jaunimo mainus ir bendradarbiavimą rasite čia

Europos Sąjunga

Ar Europos Sąjunga ˗ vienas iš Lietuvos saugumo garantų?

Ar Europos Sąjunga ˗ vienas iš Lietuvos saugumo garantų?

Šiomis dienomis žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose bei gyventojų tarpusavio pokalbiuose viena pagrindinių temų ˗ saugumas. Kaimynystėje verdant mūšiams, o žiniasklaidoje propogandai, dažnam sunku susigaudyti, kur yra tiesa, o kur sąmoningai klastojami faktai. Pastarieji įvykiai verčia dar labiau gręžtis ir tampriau bendradarbiauti su Europos Sąjunga ir NATO.

Tik ar šios organizacijos bus mūsų saugumo garantas? Kaip mes patys galime sustiprinti savo politinš ir ekonominš saugumą? Šiomis aktualiomis temomis šių metų rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos Seime diskutuos ekspertai iš Lietuvos ir Vokietijos.

Į viešą diskusiją „Dešimtmetis Europos Sąjungoje“ organizatoriai kviečia Lietuvos politikus ir ekonomistus, norinčius išgirsti įvairius požiūrius bei išsakyti savo poziciją. Diskusijoje laukiamas aktyvus jaunimas, kuriam svarbi Lietuvos ateitis ir kurie ateityje ketina prisidėti prie šalies politinio ir ekonominio vystymosi.

Visi norintys dalyvauti renginyje iki š. m. rugsęjo 11 d. registruokitės elektroniniu paštu: info@ltdeforumas.lt.

Diskusiją organizuoja asociacija „Lietuvos – Vokietijos forumas“, kartu su Lietuvos Respublikos Seimu, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija bei VFR Ambasada Lietuvoje.