Vokietija, kurios plotas - 356 945 km2, ásikûrusi Europos centre. Rytuose ji ribojasi su Lenkija ir Èekija, pietuose - su Austrija ir Šveicarija, vakaruose - su Prancûzija, Liuksemburgu, Belgija ir Olandija, o šiaurëje jos krantus skalauja Šiaurës ir Baltijos jûros, be to, Jutlandijos pusiasalyje eina siena su Danija. Šalies sostinë - Berlynas. • Vokietijoje gyvena apie 82 mln. þmoniø (234 þmonës 1 km2). Apie 10% Vokietijos gyventojø - uþsienieèiai. Didþiausi miestai: Berlynas, Miunchenas, Frankfurtas prie Maino, Hamburgas, Kelnas, Štutgartas, Dresdenas, Leipcigas. • 55% Vokietijos ploto uþima þemës ûkio naudmenos. 30% teritorijos apaugusi miškais. Keliams ir pramoninës paskirties þemei tenka 10%. Vokietijoje naudingøjø iškasenø yra nedaug, bet iškasama daug rusvosios ir akmens anglies. Nuo Šiaurës ir Baltijos jûrø iki Alpiø kalnø pietuose Vokietijos Federacinë Respublika driekiasi Šiaurës Vokietijos þemuma, Vidurio Vokietijos kalnais ir plynaukštëmis, Pietvakariø Vokietijos kalnagûbriais, Pietø Vokietijos Alpiø prieškalnëmis ir Bavarijos Alpëmis. • Vokietija - parlamentinës demokratijos šalis. Vyriausybæ renka parlamentas, Bundestagas, kurio kadencija - ketveri metai. Vokietijos Federacinæ Respublikà sudaro 16 federaliniø þemiø, kuriø kiekviena turi tam tikrà autonomijà. Šiuo metu Vokietijos Federacinæ Respublikà valdo koalicinë vyriausybë, á kurià áeina Vokietijos krikšèioniø demokratø sàjunga / krikšèioniø socialinë sàjunga(CDU/CSU) ir Laisvøjø demokratø partija - liberalai (FDP). 2009 m. spalio 27 d. naujai išrinktas Bundestagas buvo susirinkæs á pirmàjá posëdá, kurio metu buvo išrinktas Bundestago pirmininkas. Juo tapo dr. Norbert LAMMERT (CDU). Šis politikas buvo išrinktas Bundestago pirmininku antrà kartà. • Vokietija - viena galingiausiø pramoniniø pasaulio valstybiø (BVP 2003 m. - 2129,20 mlrd. EUR). Pramonë kasmet sukuria 29,8%, o paslaugø sektorius – 70,1% BVP. Þemës ûkio indëlis nëra didelis (1,1%). Svarbiausios pramonës šakos: mašinø ir transporto priemoniø gamyba, chemijos pramonë, plieno gaminiai ir elektronika. Vokietijos ûkis labai orientuotas á eksportà (eksportas 2003 m. – 765,53 mlrd. EUR, importas – 676,32 mlrd. EUR. Pagrindiniai prekybos partneriai - ES šalys, su kuriomis prekyba sudaro apie 56%. Importo dalis prekyboje su ES šalimis 2003 m. sudarë 51,5% arba 268,9 mlrd. EUR, o eksportas – 54,7% arba 354,8 mlrd. EUR. Svarbiausi Vokietijos prekybos partneriai ES – tai Prancûzija, Olandija, Italija. Didþioji eksportuojamø prekiø dalis - transporto priemonës, mašinos ir chemijos produktai. Importuojamø prekiø sàraše taip pat vyrauja gatavi produktai. Vokietijos uþsienio prekybos politikà lemia ES sprendimai, kurie labiausiai pasireiškia prekybos suvarþymais þemës ûkyje, tekstilës pramonëje, iš dalies ir transporto priemoniø gamybos sektoriuje. Vokietija yra Europos Valiutø Sàjungos (EVS) narë. • Vokietijos valstybës biudþeto išlaidos yra gana didelës (48,9% BVP- 2003 m.) , todël esant palyginti dideliam biudþeto deficitui (2003 m. 3,9% BVP) bei ásipareigojimams EVS, ji turi vykdyti grieþtà taupymo politikà. Pagal atlyginimø ir socialiniø mokesèiø dydá (bruto atlyginimas pramonëje per mënesá – 2220,00 EUR) Vokietija laikoma dideliø atlyginimø šalimi. • Vokietijoje gerai išplëtota infrastruktûra. Visus svarbiausius centrus jungia autostrados ir greitkeliai. Tarptautiniai Vokietijos oro uostai: Frankfurtas prie Maino, Hamburgas, Berlynas, Kelnas turi tiesioginá oro ryšá ir su Lietuva. Iš Lietuvos á visà eilæ didesniø Vokietijos miestø galima nuskristi tiesiogiai, o taip pat ir per Stokholmà, Kopenhagà, Amsterdamà ar Helsinká. Juos pasiekti taip pat galima ir autobusais. Klaipëdà su Travemiunde ir Kyliu jungia keltø linijos. Visà Vokietijos teritorijà apima telekomunikacijos ryšiai, galima naudotis ávairiais mobiliaisiais telefono tinklais (GSM 1800, GSM 900). |